2024 m. birželio 14 d. lankėmės pas mūsų partnerį „Meldą“, kurio valdomas miškas buvo pripažintas geriausiai tvarkoma privačia miško valda 2023 m. Lietuvoje. Vešlių lapuočių ir paukščių giesmių apsuptyje dalinomės tiek miškininkystės ekspertus, tiek miškų mylėtojus vienijančia vizija – kurti inovatyvesnius, saugesnius ir sveikesnius miškus.
Konkursas „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“ , organizuojamas Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) nuo 2004 m., siekia pakeisti miškų savininkų įvaizdį nuo pelno siekėjų iki vertę kuriančių asmenų. Šis renginys skatina tvarų, subalansuotą ir atsakingą miškų valdymą, o „Meldos“ miškų valdymo pavyzdys iškėlė aukštus standartus būsimiems dalyviams.
Apsilankymo metu Meldas Lampickas pasidalino savo miškų tvarkymo strategijomis, akcentuodamas svarbą būti kukliam. Jis pabrėžė, kad miškas – tai teritorija su savarankiška ekosistema, kuri geba klestėti be žmogaus pagalbos, tad bet koks įsikišimas gali šį balansą sutrikdyti.
„Be to, svarbu palaikyti sveiką jaunų ir senų medžių pusiausvyrą, kad užtikrintume miško ilgaamžiškumą ir ekologinę pusiausvyrą. Taip pat, spygliuočiai labai mėgsta Lietuvos juodžemius, todėl lapuočiais reikia labiau rūpintis,“ – pridėjo M. Lampickas.
Nuo miško tyrinėjimo iki diskusijų ant kelmo
Savo įžvalgomis dalijosi ir kiti miškininkystės entuziastai, savo sričių ekspertai ir „GFarm for LIFE“ konsorciumo narių atstovai. LMSA vadovas Algis Gaižutis pabrėžė, kad miško savininkams svarbu išlikti atviriems naujovėms. Jis pateikė pavyzdžių iš kitų Europos šalių, kur miškų savininkai gali gauti papildomų pajamų, taikydami naują praktiką, pavyzdžiui, augindami nykstančias augalų rūšis arba suteikdami sąlygas gyventi tam tikrų rūšių gyvūnams. „Tokie metodai ne tik prisideda prie biologinės įvairovės, bet ir gali būti kaip dar vienas papildomas pajamų šaltinis,“ – sakė jis.
Augustas Alešiūnas, „AgTech“ verslo angelas ir ART21 įkūrėjas, akcentavo Lietuvos potencialą tapti pirmaujančia šalimi miškų technologijų srityje. Taip pat kaip Estija yra žinoma dėl savo elektroninės valdžios ar Vokietija – dėl pramonės, tai Lietuvos identitetas galėtų būti skaitmeninė miškininkystė.
„Mūsų GFarm projektas siekia sukurti nacionalinės anglies kreditų valdymo ir apskaitos sistemą žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriuje. Tai pirmasis toks projektas per pastaruosius 12 metų, kurį ES finansavo, kai visi konsorciumo nariai yra iš tos pačios šalies.
Tai įrodymas Briuseliui, kad net ir tokia maža šalis, kaip Lietuva, gali turėti stiprius veikėjus, kurie sugeba sukurti veiksmingą mokslo, verslo ir vyriausybės bendradarbiavimo sistemą,“ – paaiškino jis.
A. Alešiūnas taip pat pridūrė, kad sukūrus, pritaikius ir išbandžius šį modelį, jis galės būti pasiūlytas kitoms Europos šalims. Kiekviena ES šalis iki 2026 m. turės apsispręsti, kaip valdys savo nacionalines anglies kreditų sistemas. Šiuo metu nė viena šalis neturi realios, patikimos ir veiksmingos sistemos, tad tai suteikia mums konkurencinį pranašumą.
„Be to, projektas „Forest 4.0“ su savo kompetencijų centru siekia sukurti, komercializuoti ir rinkoje tiekti miškininkystės technologijas, kad galiausiai taptų savarankišku verslu, patraukliu tarptautinėms partnerystėms. Šis projektas yra pagrindinis įrankis, skatinantis Lietuvą tapti skaitmeninės miškininkystės inovacijų lydere,“ – pridūrė jis.
Mindaugas Šilininkas, LMSA pirmininko pavaduotojas ir GFarm koordinatorius-ekspertas, pristatė anglies kreditų koncepciją ir jų įgyvendinimą. Jis paaiškino, kad sukūrus sistemą anglies kreditams skaičiuoti ir įvertinti, vyriausybė galėtų patvirtinti jų teisėtumą. Kreditai bus skiriami už dvi pagrindines veiklas: naujų miškų sodinimą ir miškų tvarkymo gerinimą, didinant biomasę.
„Ši sistema užtikrina, kad bus skaičiuojama tik pridėtinė vertė, skatinant veiklas, kurios didina miško gebėjimą kaupti anglį. Tai greičiausiai paskatins naujos anglies kreditų brokerių rinkos atsiradimą, kurie, supirkę didelius kiekius kreditų, galėtų sudominti didžiąsias įmones kaip klientus,“ – teigė M. Šilininkas.
Bendradarbiavimas toliau yra būtinas
Dėkojame visiems dalyviams už jų įžvalgas ir idėjas. Šis susitikimas suteikė puikią galimybę įvairiems suinteresuotiesiems asmenims, įskaitant miškų savininkus, ūkininkus, verslo lyderius, nevyriausybinių organizacijų narius ir politikos formuotojus, susiburti ir bendradarbiauti, siekiant plėsti miškų sektorių Lietuvoje ir už jos ribų.
Renginys dar kartą priminė, kokia svarbi yra bendradarbiavimo vaidmuo stumiant miškų sektorių į priekį. Tik bendradarbiaudami ir dirbdami vieningai su verslu, vyriausybe ir visuomene galime pasiekti sėkmę!