Miško diena: prasmingos diskusijos ir tvarios miškininkystės ateitis
2024 m. birželio 14 d. lankėmės pas mūsų partnerį „Meldą“, kurio valdomas miškas buvo pripažintas geriausiai tvarkoma privačia miško valda 2023 m. Lietuvoje. Vešlių lapuočių ir paukščių giesmių apsuptyje dalinomės tiek miškininkystės ekspertus, tiek miškų mylėtojus vienijančia vizija – kurti inovatyvesnius, saugesnius ir sveikesnius miškus.
Konkursas „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“ , organizuojamas Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) nuo 2004 m., siekia pakeisti miškų savininkų įvaizdį nuo pelno siekėjų iki vertę kuriančių asmenų. Šis renginys skatina tvarų, subalansuotą ir atsakingą miškų valdymą, o „Meldos“ miškų valdymo pavyzdys iškėlė aukštus standartus būsimiems dalyviams.
Apsilankymo metu Meldas Lampickas pasidalino savo miškų tvarkymo strategijomis, akcentuodamas svarbą būti kukliam. Jis pabrėžė, kad miškas – tai teritorija su savarankiška ekosistema, kuri geba klestėti be žmogaus pagalbos, tad bet koks įsikišimas gali šį balansą sutrikdyti.
„Be to, svarbu palaikyti sveiką jaunų ir senų medžių pusiausvyrą, kad užtikrintume miško ilgaamžiškumą ir ekologinę pusiausvyrą. Taip pat, spygliuočiai labai mėgsta Lietuvos juodžemius, todėl lapuočiais reikia labiau rūpintis,“ – pridėjo M. Lampickas.
Nuo miško tyrinėjimo iki diskusijų ant kelmo
Savo įžvalgomis dalijosi ir kiti miškininkystės entuziastai, savo sričių ekspertai ir „GFarm for LIFE“ konsorciumo narių atstovai. LMSA vadovas Algis Gaižutis pabrėžė, kad miško savininkams svarbu išlikti atviriems naujovėms. Jis pateikė pavyzdžių iš kitų Europos šalių, kur miškų savininkai gali gauti papildomų pajamų, taikydami naują praktiką, pavyzdžiui, augindami nykstančias augalų rūšis arba suteikdami sąlygas gyventi tam tikrų rūšių gyvūnams. „Tokie metodai ne tik prisideda prie biologinės įvairovės, bet ir gali būti kaip dar vienas papildomas pajamų šaltinis,“ – sakė jis.
Augustas Alešiūnas, „AgTech“ verslo angelas ir ART21 įkūrėjas, akcentavo Lietuvos potencialą tapti pirmaujančia šalimi miškų technologijų srityje. Taip pat kaip Estija yra žinoma dėl savo elektroninės valdžios ar Vokietija – dėl pramonės, tai Lietuvos identitetas galėtų būti skaitmeninė miškininkystė.
„Mūsų GFarm projektas siekia sukurti nacionalinės anglies kreditų valdymo ir apskaitos sistemą žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriuje. Tai pirmasis toks projektas per pastaruosius 12 metų, kurį ES finansavo, kai visi konsorciumo nariai yra iš tos pačios šalies.
Tai įrodymas Briuseliui, kad net ir tokia maža šalis, kaip Lietuva, gali turėti stiprius veikėjus, kurie sugeba sukurti veiksmingą mokslo, verslo ir vyriausybės bendradarbiavimo sistemą,“ – paaiškino jis.
A. Alešiūnas taip pat pridūrė, kad sukūrus, pritaikius ir išbandžius šį modelį, jis galės būti pasiūlytas kitoms Europos šalims. Kiekviena ES šalis iki 2026 m. turės apsispręsti, kaip valdys savo nacionalines anglies kreditų sistemas. Šiuo metu nė viena šalis neturi realios, patikimos ir veiksmingos sistemos, tad tai suteikia mums konkurencinį pranašumą.
„Be to, projektas „Forest 4.0“ su savo kompetencijų centru siekia sukurti, komercializuoti ir rinkoje tiekti miškininkystės technologijas, kad galiausiai taptų savarankišku verslu, patraukliu tarptautinėms partnerystėms. Šis projektas yra pagrindinis įrankis, skatinantis Lietuvą tapti skaitmeninės miškininkystės inovacijų lydere,“ – pridūrė jis.
Mindaugas Šilininkas, LMSA pirmininko pavaduotojas ir GFarm koordinatorius-ekspertas, pristatė anglies kreditų koncepciją ir jų įgyvendinimą. Jis paaiškino, kad sukūrus sistemą anglies kreditams skaičiuoti ir įvertinti, vyriausybė galėtų patvirtinti jų teisėtumą. Kreditai bus skiriami už dvi pagrindines veiklas: naujų miškų sodinimą ir miškų tvarkymo gerinimą, didinant biomasę.
„Ši sistema užtikrina, kad bus skaičiuojama tik pridėtinė vertė, skatinant veiklas, kurios didina miško gebėjimą kaupti anglį. Tai greičiausiai paskatins naujos anglies kreditų brokerių rinkos atsiradimą, kurie, supirkę didelius kiekius kreditų, galėtų sudominti didžiąsias įmones kaip klientus,“ – teigė M. Šilininkas.
Bendradarbiavimas toliau yra būtinas
Dėkojame visiems dalyviams už jų įžvalgas ir idėjas. Šis susitikimas suteikė puikią galimybę įvairiems suinteresuotiesiems asmenims, įskaitant miškų savininkus, ūkininkus, verslo lyderius, nevyriausybinių organizacijų narius ir politikos formuotojus, susiburti ir bendradarbiauti, siekiant plėsti miškų sektorių Lietuvoje ir už jos ribų.
Renginys dar kartą priminė, kokia svarbi yra bendradarbiavimo vaidmuo stumiant miškų sektorių į priekį. Tik bendradarbiaudami ir dirbdami vieningai su verslu, vyriausybe ir visuomene galime pasiekti sėkmę!
2023 m. žemės ūkio ir maisto forumas: LIFE projektų sinergija medžių sodinimo iniciatyvoje ir įkvepianti diskusija
Džiaugiamės galėdami prisiminti ypatingus prisiminimus iš "AgriFood Forum 2023" forumo Vilniuje, Lietuvoje, pradedant nuo medelių sodinimo, kuriuo prasidėjo šis svarbus renginys! Šią iniciatyvą organizavo projekto "GFarm for LIFE" koordinatorius "AgriFood Lietuva" ir kiti partneriai, o pirminę idėją įgyvendino fondas "Life Terra".
Fondas "Life Terra" yra platforma, kuri bendradarbiauja su partneriais visoje Europoje ir suteikia žmonėms galimybę prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Jie daugiausia dėmesio skiria nualintai žemei atkurti, medžių stebėsenos technologijoms kurti ir ateities kartoms šviesti. Pagal LIFE programą parengtas ir Europos Komisijos remiamas projektas "Life Terra" turi bendrų bruožų su projektu "GFarm" - abu siekia aplinkos tvarumo.
Simbolinė berželių sodinimo akcija suteikė išskirtinę progą susipažinti su iniciatyvų sinergija, ypač svarbia miškų atkūrimo tema. Šis dialogas puikiai dera su "GFarm" ir "Life Terra" projektų tikslais.
Buvo malonu susitikti su Svenu Kallenu, įtakingos organizacijos "Life Terra Foundation" įkūrėju ir sekretoriumi. Mūsų įžvalgos apie atsparius ir klestinčius miškus bei bendradarbiavimo svarbą tęsėsi nuo medelių sodinimo vietos iki dinamiškos diskusijos forume.
Nuo beržų sodinimo vietos iki forumo diskusijų etapo
"GFarm for LIFE" komandai teko garbė užimti pagrindinę renginio sceną ir vesti mąstyti skatinančią diskusiją "Zeroing In: ir sinergija siekiant anglies dioksido neutraliai maisto ekosistemai", kuri paliko neišdildomą įspūdį auditorijai. Ne kasdien vienoje vietoje galima išgirsti tiek daug įžvalgų iš aukščiausio lygio ekspertų!
Įžanginėje kalboje EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktoriaus pavaduotoja Julia Nielson atkreipė dėmesį į itin svarbią žemės ūkio sektoriaus išmetamųjų teršalų problemą ir suformulavo pagrindinę temą. Diskusijoje dalyvavo Europos klasterių aljanso prezidentas Antonio Novo Guerrero, Pasaulinės pienininkystės platformos vykdomasis direktorius Donaldas Moore'as, Tarptautinės sėklininkystės federacijos tvarumo ir pasėlių vertės grandinės vadovas Benas Rivoire'as, "Foodscale Hub" projektų vadovas George'as Papapostolou, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė ir "Linas Agro Group" valdybos pirmininko pavaduotojas, AB "Kauno grūdai" generalinis direktorius ir PF "Kekava" valdybos pirmininkas Andrius Pranckevičius.
Jie vienbalsiai pripažino, kad nėra vienintelio šio iššūkio sprendimo. Vis dėlto ekspertai pabrėžė, kad inovacijos gali reikšmingai prisidėti prie išmetamo anglies dioksido kiekio matavimo ir mažinimo, tačiau su viena sąlyga: inovacijos turi būti išradimo ir rinkos jungtis, taigi visos jos turi būti taikomos rinkoje ir būti naudingos.
Apibendrinant galima teigti, kad šis forumas buvo reta proga pasisemti gilių įžvalgų, kolektyvinės išminties ir pastangų imtis praktinių veiksmų. Tęsdami kelionę tvarios ateities link, nuoširdžiai dėkojame visiems diskusijos ir medelių sodinimo iniciatyvos dalyviams bei neeiliniams diskusijos dalyviams. Jūsų dalyvavimas ir indėlis buvo neįkainojamas siekiant ekologiškesnio ir pažangesnio rytojaus. Sėkite pokyčių sėklas!
Svarbiame Europos projekte, skirtame sumažinti miškininkystės ir žemės ūkio ir maisto pramonės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pėdsaką, dalyvauja tik Lietuvos atstovai
Dešimt nacionalinių partnerių vykdys projektą "GFarm for LIFE", siekdami Europos Komisijos tikslo sukurti klimato kaitai atsparią ateitį. Rugsėjo 20 d. Senatorių pasaloje vykusio oficialaus projekto pristatymo renginio dalyviai aptarė galimybę Lietuvai išsiskirti Europoje įgyvendinant projekto tikslus: sukurti nacionalinės anglies dioksido absorbentų sertifikavimo ir stebėsenos sistemos pagrindą, taip pat sukurti efektyvesnį ŠESD kiekio vertinimo ir registravimo modelį žemės ūkio, miškininkystės ir kituose žemės naudojimo sektoriuose.
Nors energetikos sektorius daro didžiausią poveikį aplinkai, 20-24 proc. pasaulyje išmetamų teršalų tenka žemės ūkiui, miškininkystei ir kitam žemės naudojimui. Tas pats sektorius, apimantis visą šalies žemės ūkio paskirties žemę, yra labai svarbus klimato kaitai švelninti, nes dirvožemis, biomasė ir mediena absorbuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
GFarm for LIFE partnerių nustatyti strateginiai tikslai prisidės prie šios procedūros efektyvumo didinimo Lietuvoje. Tikimasi, kad sėkmingas projektas taps pavyzdžiu nustatant tvaresnio žemės valdymo metodus ir didinant sektoriaus atsparumą Europos lygmeniu.
"LIFE yra pagrindinė ES programa, kuria skatinami aplinkos ir klimato srities veiksmai. Lietuva yra klimato kaitos prioriteto lyderė, nes esame 27 iš 44 projektų partneriai. LIFE programos "GFarm for LIFE" tema, skirta žemės ūkio iššūkiams spręsti, yra unikali tarp visų jų. Tai tikrai dideli pasiekimai, kurie kelia kartelę dar ambicingesniems veiksmams ir nusipelno pasididžiavimo dėl jau nuveiktų darbų", - sveikinimo kalboje sakė aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus ir pabrėžė, kad ministerija skiria didelį dėmesį šiam projektui, nes jis yra labai svarbus tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu.
"GFarm for LIFE" koordinuos klasteris ir skaitmeninių inovacijų centras "AgriFood Lietuva". Projekto partneriai: Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), Valstybinė miškų tarnyba, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA), UAB "ART21", UAB "Dojus AGRO", UAB "Litagra", UAB "Melda" ir UAB "Strategy LABS".
"Dažnai bendradarbiaujame su užsienio partneriais pasauliniuose projektuose, tačiau tai retas atvejis, kai visi dalyvaujantys yra iš Lietuvos. Todėl nacionalinis konsorciumas turės galimybę daryti įtaką Europos politikos rekomendacijoms. Be to, tokių svarbių institucijų, kaip universitetai, žemės ūkio ir maisto pramonės, miškininkystės sektorius ir inovacijas šiuose sektoriuose remiančios įmonės, dalyvavimas rodo, kad Europa ne veltui mumis pasitiki. Esu įsitikinusi, kad konstruktyvi partnerystė padės pasiekti geriausių rezultatų", - projekto perspektyvomis dalijosi Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, VšĮ "AgriFood Lietuva" direktorė. Translated with DeepL.com (free version)
Visi diskusijos dalyviai sutiko, kad ši iniciatyva turi išskirtinį potencialą Lietuvai. Bendradarbiaujant su viešosiomis agentūromis, ne pelno organizacijomis, akademine bendruomene ir verslo atstovais kuriamas patikimas ŠESD kreditų sertifikavimo procesas ir registracijos platforma, kurią būtų galima naudoti visoje Europoje. Svarbiausia, kad partneriai šią veiklą laiko ilgalaikiu, didelį poveikį turinčiu nacionaliniu bendradarbiavimu, o ne tik projektu, kurio metu sukuriama metodika ir IT priemonės.
Beveik 2,7 mln. eurų biudžetą remia ir iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 60 proc. lėšų skiria Europos Komisija. "GFarm for LIFE" veiks 3 metus.
"GFarm for LIFE" atidarymo renginys - įžanginis susitikimas
Projekto „GFarm for LIFE” atidarymo renginys – įžanginis susitikimas vyks 2023 m. rugsėjo 20 d. Senatorių pasaže Vilniuje. Šio renginio metu koordinatorius, partneriai ir garbingi svečiai aptars pagrindinį tikslą – sukurti sisteminį ekosistemos modelį, kad būtų galima tiksliau ir patikimiau įvertinti ir registruoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas žemės ūkio, miškininkystės ir kitokio žemės naudojimo (AFOLU) sektoriuje, ir sukurti nacionalinio anglies dioksido absorbcijos sertifikavimo ir stebėsenos sistemą.
Sveikinimo žodį tars Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pranešimuose ir diskusijoje savo įžvalgomis dalinsis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir projekte dalyvaujančių partnerių atstovai.
„Žemės ūkio, miškininkystės ir kitokio žemės naudojimo (ŽŪM) sektorius sudaro 20-24 proc. viso pasaulyje išmetamų teršalų kiekio ir yra daugiausiai teršalų išmetantis sektorius po energetikos sektoriaus. Tas pats sektorius, apimantis visą Lietuvos teritoriją ir žemės ūkio naudmenas, yra gyvybiškai svarbus klimato kaitos švelninimui, nes dirvožemyje, biomasėje ir medienoje absorbuoja šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD). Siekiant tiksliau ir patikimiau įvertinti ir registruoti nacionalinį ŠESD kiekį žemės ūkio paskirties žemės sektoriuje, reikalingas anglies dioksido pašalinimo sertifikavimas ir sisteminis ekosistemų modelis. Tai pabrėžia tvaraus žemės valdymo svarbą siekiant klimato tikslų ir formuojant atsparų AFOLU sektorių. Parama šioms iniciatyvoms ir tokiems projektams, kaip GFarm for LIFE, yra labai svarbi siekiant tvarios ir klimato kaitai atsparios Lietuvos ir Europos ateities”, – sako projektą koordinuojančios bendrovės „AgriFood Lietuva” generalinė direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Taip pat atidarymo renginyje – įvadiniame susitikime – planuojama aptarti strateginį projekto uždavinį: pasiekti nacionalinius ir ES klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus sudarant sąlygas sisteminiams pokyčiams dalyje Lietuvos žemės ūkio veiklos sektoriaus ir valdymo, susijusiems su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimu ir anglies dioksido ūkininkavimo iniciatyvų įgyvendinimu.
Po pirmosios renginio dalies darbotvarkės vyks projekto partnerių susitikimas, kuriame komanda pristatys save ir kiekvienos darbo grupės darbo planą, aptars jau pasiektus rezultatus ir etapus, dabartines užduotis ir būsimus rezultatus.
Projekto "Gfarm For Life" pradžios renginys
Vieta: Senatorių pasažas, Dominikonų g. 11, Vilnius
08:30-09:30 Pusryčoao
09:30-09:40 Atidarymo ceremonija
Renginio moderatorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, AgriFood Lithuania DIH vadovė.
09:40-09:55 Atidarymo kalba
Kęstutis Šetkus, Lietuvos Respublikos aplinkos viceministras
09:55-10:10 Klimato kaitos valdymo politika. Tikslai ir iššūkiai.
Vilija Augutavičienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė
10:10-10:20 Anglies ūkininkavimo politinė reikšmė Lietuvoje
Tadas Švilpauskas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos vyresnysis patarėjas
10:20-10:50 GFarm. Ar tai galimybė Lietuvai išsiskirti Europoje?
Augustas Alešiūnas, inovatyvus verslininkas, verslo angelas ir startuolių ekosistemos ekspertas
10:50-11:10 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir CO2 absorbcijos apskaitos modelis, tinkamas nacionalinei apskaitai
Vice-Dean Assoc. Prof. Dr. Rytis Skominas, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija
10:50-11:10 GFarm reikšmė Valstybinės miškų tarnybos veiklai
Saulius Vasiliauskas, Valstybinės miškų tarnybos direktorius
11:25-11:50 Grupės diskusija. Nacionalinės ŠESD apskaitos ir anglies dioksido absorbentų sertifikavimo svarba Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir kitų žemės naudmenų sektoriui
Kęstutis Šetkus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministras
Valdas Kaubrė, Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius
Saulius Vasiliauskas, Valstybinės miškų tarnybos direktorius
Donatas Dailidė, „DOJUS Group” generalinis direktorius
11:50-12:00 Baigiamosios pastabos
Renginio moderatorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, AgriFood Lithuania DIH vadovė.
12:00-13:00 Pietūs
13:00-16:00 Projekto partnerių darbo sesija