LMSA Generalinėje Asamblėjoje pristatyti GFarm sprendimai
Balandžio 11 d. įvyko Lietuvos miško ir žemės savininkų (LMSA) XXVIII ataskaitinė Generalinė Asamblėja, kurioje Gfarm projekto partneriai turėjo galimybę pristatyti kuriamus sprendimus plačiam į Asamblėją susirinkusių suinteresuotojų šalių ratui.
Į renginį atvyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai Audrius Radvilavičius ir Simonas Gentvilas, už miškus ir saugomas teritorijas atsakingas aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, AM Miškų politikos grupės vadovas Aurimas Saladžius, LR Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis, VĮ "Valstybinė miškų urėdija" direktoriaus pavaduotojas Martas Lynikas, LAMMC Miškų instituto vadovas dr. Marius Aleinikovas, ir kiti ekosistemos dalyviai.
Iniciatyvos GFarm partneriai, „Beta via“ atstovai Tomas Karvauskas ir Linas Didžiulevičius pristatė kuriamą ŠESD balanso stebėsenos ir anglies kreditų apskaitos sistemą. Diskusija su miško savininkais iškėlė vertingų klausimų, o pokalbiuose su kasdien šioje sferoje dirbančiais žmonėmis gimė vertingų projekto eigai minčių. Pagal aptartas įžvalgas formuosime tolesnius mūsų modeliavimo proceso žingsnius. Džiugu, kad matome tikrą susidomėjimą anglies ūkininkavimo principais ir tikrą poreikį ieškoti sprendimų, kurie veiktų ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.
Drauge su Gfarm projekto partneriais mes ne tik kuriame technologijas, bet ir aktyviai prisidedame formuojant Europos miškininkystės sektorių.
NPA pristato tarptautinius projektus parodoje „Gyvulininkystė 2025“
Rugsėjo 25–27 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, netoli Kauno, vyko paroda „Gyvulininkystė 2025“, skirta pažangai ir inovacijoms gyvulininkystės sektoriuje. Parodą organizavo Verslo ir socialinės partnerystės centras.
Renginyje buvo pristatytos įvairios pieninių ir mėsinių galvijų veislės, taip pat arklių, avių, ožkų, paukščių ir kitų ūkinių gyvūnų. Lankytojai galėjo susipažinti su moderniausiais įrenginiais bei technologijomis gyvulininkystės ūkiams: pašarų ruošimo įrankiais, krautuvais, pašarų dalytuvais, melžimo ir mėšlo tvarkymo įranga, gyvulių ir paukščių pašarų priedais, mikrobiologiniais produktais ir įvairiomis paslaugomis, skirtomis gyvulininkystės ūkiams. Siekiant gilinti dalyvių ir lankytojų žinias apie inovacijas, pažangias technologijas ir tvarius sprendimus gyvulininkystės sektoriuje, buvo organizuojamos edukacinės ir praktinės sesijos bei dirbtuvės.
Parodoje buvo pristatytas NPA stendas, kuriame lankytojai turėjo progą susipažinti su tarptautinių projektų, finansuojamų pagal įvairias programas, įgyvendinimu. Vienas tokių projektų – ES LIFE programos finansuojamas „GFarm for LIFE“. Šio projekto tikslas – remti nacionalinius ir ES klimato kaitos švelninimo tikslus, skatinti sisteminius pokyčius Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir kito žemės naudojimo (AFOLU) sektoriuose. Projektu siekiama mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir skatinti anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvas.
„GFarm for LIFE“ projekte kuriama, testuojama ir diegiama bendra technologinė infrastruktūra bei skaitmeniniai įrankiai ŠESD balanso ir dirvožemio organinės anglies kaupimo stebėsenai. Projekte dalyvauja svarbiausios mokslo, verslo, viešojo ir valstybinio sektoriaus suinteresuotosios šalys, siekiančios sukurti ekosisteminį modelį tikslesniam ir patikimesniam ŠESD vertinimui. Taip pat planuojama sukurti nacionalinio anglies absorbcijos sertifikavimo ir stebėsenos sistemą.
Didelio lankytojų susidomėjimo sulaukė skaitmeninė platforma „GFarm for LIFE“, kuri padės palengvinti anglies valdymo stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą. Platformos dalis – anglies registras, prisidėsiantis prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo.
Be to, daugelis lankytojų domėjosi išmaniąja žemdirbyste ir naujų technologijų diegimu, siekiant mažinti ūkio eksploatavimo išlaidas ir stiprinti aplinkos tvarumą. Lietuvos ūkininkams buvo itin svarbu sužinoti, kaip galima modernizuoti įrangą ir padidinti ūkio konkurencingumą. Norint tai pasiekti, būtina gerai suprasti inovatyvių technologijų funkcionalumą ir pasirinkti tinkamiausius sprendimus bei įrankius. Tačiau naujų technologijų įsigijimas reikalauja paramos mechanizmų, galinčių paspartinti modernizacijos procesą.
Tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2024“ Kaune
2024 m. kovo 21–23 d. Aleksandro Stulginskio universitete Kaune vyko 28-oji tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2024“, sukvietusi žemės ūkio bendruomenę ir šia sritimi besidominčius lankytojus. Paroda suteikė unikalią galimybę dalyviams pristatyti per pastaruosius metus sukurtas naujoves, užmegzti kontaktus, bendrauti su kolegomis bei susipažinti su partnerių ir konkurentų pasiekimais. Lankytojai galėjo apžiūrėti jų poreikiams pritaikytą platų produktų ir paslaugų spektrą. Tuo tarpu edukacinėje programoje dalyvavo mokslininkai ir praktikai, kurie dalijosi sukauptomis žiniomis ir patirtimi. Tradiciškai paroda apėmė ir amatų bei sodinukų mugę.
Renginio metu Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) stende lankytojai galėjo susipažinti su agentūros veikla, pavyzdžiui, tarptautinių projektų, finansuojamų pagal įvairias programas, įgyvendinimu. Vienas jų – ES LIFE programos finansuojamas projektas „GFarm for LIFE“. Šio projekto tikslas – remti nacionalinius ir ES klimato kaitos švelninimo tikslus, skatinant sisteminius pokyčius Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir kitų žemės naudojimo (AFOLU) sektoriuose. Projektas orientuojasi į šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimą ir anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvų skatinimą.
Įgyvendinant „GFarm for LIFE“ projektą, kuriama, testuojama ir diegiama bendra technologinė infrastruktūra bei skaitmeniniai įrankiai, skirti ŠESD balansų ir dirvožemio organinės anglies kaupimo stebėsenai. Projekte dalyvauja pagrindiniai mokslo, verslo, viešojo ir valstybinio sektorių atstovai, siekiantys sukurti ekosistemos modelį, užtikrinantį tikslesnį ir patikimesnį ŠESD vertinimą. Be to, norima sukurti nacionalinę anglies absorbavimo sertifikavimo ir stebėsenos sistemą.
Parodos lankytojai itin domėjosi NMA stende pristatyta „GFarm for LIFE“ skaitmenine platforma, skirta anglies valdymo stebėsenai, ataskaitų teikimui ir patikrinimui, taip pat anglies registro kūrimu, galinčiu prisidėti prie aplinkosaugos tikslų. Lankytojai aktyviai diskutavo apie išmanųjį ūkininkavimą ir naujų technologijų, galinčių sumažinti ūkio veiklos sąnaudas bei padidinti aplinkos tvarumą, taikymą.
Lietuvos ūkininkai išreiškė didelį susidomėjimą ūkio technikos modernizavimu bei savo ūkių konkurencingumo didinimu. Jie pabrėžė, kad siekiant šių tikslų, būtina suprasti, kaip veikia inovatyvios technologijos, bei pasirinkti tinkamus sprendimus ir priemones. Be to, jie akcentavo paramos mechanizmų svarbą, kad modernizacija ir naujų technologijų diegimas vyktų sparčiau.
Dalyvavimas ES BŽŪP Mokėjimo agentūrų Panta Rhei konferencijoje (2024 m. gegužės 22–24 d., Antverpenas, Belgija)
Panta Rhei konferencija – renginys, kuriame ES Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skirtų mokėjimo agentūrų atstovai dalinasi patirtimi, keičiasi gerosiomis praktikomis ir aptaria naujus iššūkius, susijusius su kompiuterizacija, skaitmenizacija, organizaciniais klausimais bei techniniu BŽŪP priemonių įgyvendinimu. Konferencija vyksta du kartus per metus – pavasarį ir rudenį.
2024 m. gegužės 22–24 d. Antverpene, Belgijoje, vykusioje Panta Rhei konferencijoje NMA atstovas pristatė pranešimą „Kas toliau po AMS?“ (angl. „What’s Next After AMS?“), kuriame buvo pabrėžta inovatyvių priemonių svarba. NMA aktyviai skatina skaitmenizaciją ir automatizaciją žemės ūkio srityje, siekdama prisitaikyti prie specifinių kaimo vietovių poreikių.
Pristatymo metu taip pat buvo akcentuotas tarptautinių projektų, finansuojamų pagal įvairias programas, įgyvendinimas, tarp jų – ES LIFE programos finansuojamas projektas „GFarm for LIFE“. Šio projekto tikslas – remti nacionalinius ir ES klimato kaitos švelninimo tikslus, skatinti sisteminius pokyčius Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir kitų žemės naudojimo (AFOLU) sektoriuose. Projektas orientuojasi į šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimą ir anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvų skatinimą.
Įgyvendinant „GFarm for LIFE“ projektą, kuriama, testuojama ir diegiama bendra technologinė infrastruktūra bei skaitmeniniai įrankiai, skirti ŠESD balansų ir dirvožemio organinės anglies kaupimo stebėsenai. Projekte dalyvauja pagrindiniai mokslo, verslo, viešojo ir valstybinio sektorių atstovai, kurie siekia sukurti ekosistemos modelį, užtikrinantį tikslesnį ir patikimesnį ŠESD vertinimą. Be to, norima sukurti nacionalinę anglies absorbavimo sertifikavimo ir stebėsenos sistemą.
Konferencijoje pristatytų inovatyvių sprendimų tikslas – padidinti ūkininkų veiklos efektyvumą ir konkurencingumą, mažinti ŠESD emisijas bei prisidėti prie aplinkosaugos tikslų, nustatytų ES žaliojo kurso, ES klimato veiksmų ir kituose strateginiuose ES dokumentuose, įgyvendinimo. Pristatymas sulaukė teigiamo grįžtamojo ryšio, taip patvirtindamas savo aktualumą ir praktinę naudą.
23-ioji Baltijos ir Lenkijos mokėjimo agentūrų konferencija Estijoje
2024 m. rugsėjo 4–6 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) dalyvavo 23-iojoje kasmetinėje Baltijos ir Lenkijos mokėjimo agentūrų konferencijoje, vykusioje Tartu, Estijoje. Konferenciją organizavo Žemės ūkio registrų ir informacijos valdyba (ARIB), Estijos mokėjimo agentūra. Šis renginys subūrė mokėjimo agentūrų atstovus iš Estijos, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Suomijos, kurie susirinko dalintis žiniomis, gerosiomis praktikomis ir konsultuotis, siekdami veiksmingiau ir efektyviau įgyvendinti Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).
Konferencijos metu buvo pristatyti mokėjimo agentūrų pasiekimai ir patirtis administruojant Kaimo plėtros programas bei 2023–2027 m. strateginius planus. Daugiausia dėmesio skirta aktualiems BŽŪP įgyvendinimo iššūkiams ir sprendimams. Pagrindiniai pranešimai:
- Estijos mokėjimo agentūra (ARIB) pristatė duomenų ir verslo analitikos platformų (BI) panaudojimą efektyvumo didinimui.
- Lenkijos mokėjimo agentūra (ARMA) dalijosi įžvalgomis apie žemės ūkio investicinių paraiškų apdorojimo optimizavimą.
- Latvijos mokėjimo agentūra (RSS) pateikė pirmųjų BŽŪP reformos metų rezultatų apžvalgą, susijusią su IACS mokėjimais Latvijoje.
NMA direktoriaus pavaduotojas Tomas Orlickas skaitė pranešimą „AMS dabartinė ir būsima įtaka“. Jis aptarė Lietuvos plotų stebėsenos sistemos (AMS) įgyvendinimo rezultatus bei pristatė tarptautinius projektus, kuriuose dalyvauja NMA, kaip kad ES LIFE programos finansuojamą projektą „GFarm for LIFE“.
„GFarm for LIFE“ projekto tikslas – prisidėti prie nacionalinių ir ES klimato kaitos švelninimo tikslų, skatinant sisteminius pokyčius Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir kitų žemės naudojimo (AFOLU) sektoriuose. Šis projektas siekia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, skatinti anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvas bei kurti bendrą technologinę infrastruktūrą su skaitmeniniais įrankiais, skirtais ŠESD balansų ir dirvožemio organinės anglies kaupimo stebėsenai. Projekte dalyvauja pagrindiniai mokslo, verslo, viešojo ir valstybinio sektorių atstovai, kurie siekia sukurti ekosistemos modelį tikslesniam ir patikimesniam ŠESD vertinimui bei nacionalinei anglies absorbavimo sertifikavimo ir stebėsenos sistemai kurti.
Šių metų dirbtuvėse daug dėmesio buvo skiriama stebėsenos sistemų diegimo praktikai ir investicinių priemonių supaprastinimui, pasitelkiant dirbtinį intelektą, kontrolės sistemas ir supaprastintus kaštų metodus.
Konferencijos pabaigoje buvo paskelbta, kad 2025 m. Baltijos ir Lenkijos mokėjimo agentūrų konferenciją organizuos Lietuvos mokėjimo agentūra (NMA).
Tokie kasmetiniai renginiai, kuriuose aptariami aktualūs klausimai ir technologiniai sprendimai žemės ūkio bei kaimo plėtros paramos administravimui, yra itin svarbūs tobulinant procesus ir stiprinant bendradarbiavimą tarp kaimyninių Europos mokėjimo agentūrų.
NMA dalyvauja „Grūdų forume 2024“
2024 m. lapkričio 19 d. Taline, Estijoje, vyko nacionalinė konferencija „Grūdų forumas 2024“, kurią organizavo Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmai. Renginyje buvo aptariamos naujausios tendencijos grūdų sektoriuje, taip pat technologinės inovacijos ir rinkos perspektyvos. Diskusijų metu buvo nagrinėjamos temos, susijusios su anglies ūkininkavimo sutarčių teisiniu reglamentavimu nacionaliniu ir Europos lygmeniu, maisto sauga Estijoje ir pasaulyje bei kiti aktualūs klausimai. Konferencijoje dalyvavo apie 60 sektoriaus atstovų, tarp jų – ekspertai iš Estijos ministerijų, mokslinių tyrimų organizacijų ir verslo įmonių.
Į renginį buvo pakviesta ir Lietuvos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kartu su ES Copa-Cogeca organizacija. Jo metu Copa-Cogeca darbo grupės vicepirmininkas Claude Soude skaitė pranešimą apie ES reguliacinę naštą ir strategijas jai valdyti. Tuo tarpu NMA Kontrolės departamento Tiesioginės paramos skyriaus patarėjas Martynas Rimgaila pristatė pranešimą „Kontrolės mechanizmai ir nuotolinis stebėjimas“. Savo pristatyme jis pabrėžė naujausias NMA iniciatyvas ir sprendimus, skirtus kontrolės ir priežiūros procesų grūdų sektoriuje tobulinimui.
M. Rimgaila kalbėjo apie vykdomus tarptautinius projektus, kuriuose dalyvauja NMA, tarp jų – ES LIFE programos finansuojamą projektą „GFarm for LIFE“. Šio projekto tikslas – remti nacionalinius ir ES klimato kaitos švelninimo tikslus, skatinant sisteminius pokyčius Lietuvos žemės ūkio, miškininkystės ir kitų žemės naudojimo (AFOLU) sektoriuose. Projektas orientuojasi į šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimą ir anglies kaupimo ūkininkavimo iniciatyvų skatinimą.
Įgyvendinant „GFarm for LIFE“ projektą, kuriama, testuojama ir diegiama bendra technologinė infrastruktūra bei skaitmeniniai įrankiai, skirti ŠESD balansų ir dirvožemio organinės anglies kaupimo stebėsenai. Projekte dalyvauja pagrindiniai mokslo, verslo, viešojo ir valstybinio sektorių atstovai, kurie siekia sukurti ekosistemos modelį tiksliam ir patikimam ŠESD vertinimui. Šiuo projektu norima sukurti nacionalinę anglies absorbavimo sertifikavimo ir stebėsenos sistemą.
GFarm for LIFE AgroMaisto Forume 2024: Anglies valiuta: agromaisto sektoriaus transformacija tvariai ateičiai
Vakar vykusiame AgriFood Forum 2024 renginyje projektas „GFarm for LIFE“ aktyviai pristatė savo indėlį plėtojant tvarias anglies ūkininkavimo praktikas Lietuvos žemės ūkyje. Forumo metu, kurio tema buvo „ATEITIES LAUKAS: Agromaisto sektoriaus permąstymas siekiant atsparumo ir tvarumo“, „GFarm“ demonstravo savo sisteminį požiūrį į šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) valdymą žemės ūkio, miškininkystės ir kitose žemės naudojimo (AFOLU) srityse. Projekto pateiktos įžvalgos buvo itin reikšmingos diskusijose apie anglies panaudojimą kaip vertingą išteklių kuriant tvarią ir atsparią agromaisto sistemą.
Strateginė politikos kryptis ir reguliacinė sistema
„GFarm for LIFE“ pabrėžė aiškių ir stabilių reguliacinių sistemų būtinybę nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis. Diskusijoje dalyvavęs Žaliosios politikos instituto direktorius Remigijus Lapinskas pažymėjo, kad būtina skubiai sukurti skaidrius nacionalinius registrus, bendrą Europos anglies pašalinimo registrą ir griežtas audito procedūras, kurios leistų tiksliai patvirtinti ir atlyginti tikras anglies sekvestravimo pastangas. Suderinta su jau rengiamais ES reglamentais, „GFarm“ metodologija pateikia patrauklų pavyzdį, veiksmingai sujungiantį politiką ir praktiką, kad būtų pasiekti Lietuvos klimato tikslai.
Technologinės inovacijos ir duomenimis grįsti sprendimai
Forumo metu projekto atstovai pabrėžė technologijų ir tikslių duomenų rinkimo svarbą anglies ūkininkavimo sėkmei. Konstantin Haralampiev, „Agrovar CC“ bendraįkūrėjas, bendrovės programos, siekiančios sumažinti anglies dioksido kiekį, lyderis, pasidalino savo įmonės patirtimi, iliustruodamas, kaip duomenimis grįsti sprendimai padeda ūkininkams pereiti prie regeneracinių praktikų. Pasak jo, patikimi duomenys – tokie kaip dirvožemio analizės, klimato informacija ir sėjomainos duomenys – yra būtini priimant pagrįstus sprendimus, optimizuojant dirvožemio būklę ir didinant anglies sekvestraciją. Šis akcentas tiesiogiai sutampa su „GFarm“ tikslu sukurti išsamias duomenų bazes ir technologinę infrastruktūrą, reikalingą patikimam ŠESD stebėjimui ir veiksmingam sprendimų priėmimui.
Pasitikėjimo stiprigiapusis bendradarbiavnimas ir dauimas
Diskusijose taip pat buvo pabrėžiama pasitikėjimo ir bendradarbiavimo svarba visoje agromaisto vertės grandinėje. Grigoris Chatzikostas, „reframe.food“ partneris, akcentavo įtraukiančio mokymo bei aiškios komunikacijos svarbą tiek ūkininkams, tiek vartotojams. „GFarm for LIFE“ pritarė šiai minčiai, pažymėdama būtinybę įgalinti įvairius sektoriaus dalyvius per švietimą, skaidrias praktikas ir paskatas. Pasitikėjimo ir aktyvaus dalyvavimo skatinimas tarp ūkininkų, politikos formuotojų ir privataus sektoriaus išlieka pagrindinis „GFarm“ strategijos elementas, kuris galiausiai skatina efektyvų ir tvarų anglies dioksido valdymą.
AgriFood Forum 2024 renginys tapo svarbia platforma projektui „GFarm for LIFE“, leidusia pristatyti holistinį požiūrį į anglies ūkininkavimą ir ŠESD valdymą. Pabrėždama tvirtų reguliacinių sistemų, pažangių technologijų ir aktyvaus įvairių dalyvių bendradarbiavimo svarbą, „GFarm“ sustiprino savo poziciją kaip vienas iš tvaraus žemės ūkio praktikų formavimo lyderių. Lietuvai judant link savo klimato tikslų, „GFarm for LIFE“ ir toliau rodo pavyzdį, teikdama esminius įrankius ir įžvalgas, reikalingas kuriant tvarias, atsparias ir produktyvias agromaisto sistemas visoje Europoje.
Žiūrėkite pilną diskusijos vaizdo įrašą
Christian Holzleitner „AgroMaisto Forume 2024“: Europos klimato požiūriu neutralios žemės ūkio ateities kūrimas
Vakar AgriFood Forum 2024 vykusioje diskusijoje dalyvavęs Christian Holzleitner, Europos Komisijos Klimato veiksmų generalinio direktorato Žemės ūkio ekonomikos ir anglies dioksido šalinimo padalinio vadovas, išskyrė Europos Sąjungos tikslą iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą. Savo kalboje jis pabrėžė, kad ES žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai yra svarbiausi siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir skatinti anglies dioksido šalinimą. Jis taip pat akcentavo būtinybę užtikrinti tinkamas rinkos sąlygas ir finansines paskatas tvariam ūkininkavimui, pabrėždamas būtinybę pereiti nuo teorinių reglamentų prie praktinių sprendimų.
Europos tikslas – klimato neutralumas žemės ūkyje iki 2050 metų
Christian Holzleitner pabrėžė ilgalaikį ES tikslą tapti klimatui neutralia iki 2050 metų, akcentuodamas žemės ūkio sektoriaus vaidmenį:
„Turime didelį tikslą iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą Europoje. Tam būtina mažinti emisijas taip pat ir žemės ūkio sektoriuje, tačiau mums taip pat reikia geriau šalinti CO₂ tiesiogiai iš atmosferos, sumažinti CO₂ koncentraciją ore. Čia žemės ūkis ir miškininkystė gali atlikti esminį vaidmenį, nes anglis gali būti kaupiama dirvožemyje, miškuose ir iš jų pagamintuose produktuose, taip pat tvariau valdant pačius produktus, pavyzdžiui, mažinant maisto švaistymą.“
(Org., anglų k.: „We have this big target in 2050 to make Europe climate neutral, so for this we need to reduce the emissions also from agriculture but we also need to get better to get CO₂ directly out of the air, we need to reduce the concentration of CO₂ in the air and there agriculture, forestry can again play a key role because you can store carbon in your soils, in your forest and the product you produce out of it and then also managing the product more sustainably, for example avoiding food waste.“)
Tinkamų paskatų ir rinkos sąlygų svarba
Pasak Christian Holzleitner, Europos Komisijos tikslas nėra diktuoti konkrečius veiksmus, o sudaryti tinkamas sąlygas rinkai ir paskatinti ūkininkus rinktis tvaresnes ūkininkavimo praktikas:
„Kai kalbame apie klimato politiką, svarbiausia yra sukurti tinkamas paskatas. Ne mes čia, Briuselyje, kuriame inovacijas ir sakome kitiems, ką daryti – mums tai sekasi labai prastai, tačiau privalome sukurti tinkamą sistemą. Turime sukurti geras verslo sąlygas tiems ūkininkams ir miškininkams, kurie nori pereiti prie tvaresnių ūkininkavimo praktikų. Kiek matau, visi sprendimai jau egzistuoja, ir taip visada būna klimato politikos srityje, net jei pažvelgsime į kitus sektorius.“
(Org., anglų k.: „When doing climate policy it's about setting the right incentives. So it's not us here in Brussels who do the innovation who can tell others what to do, we always are very bad in that. But we need to set the right framework conditions. We need to make a good business case for those farmers and foresters who want to go into a more sustainable farming practice. What I see is all the solutions are out there, and that's always true with climate policy if you also look into other sectors.“)
Nuo reglamentų prie realių veiksmų
Paklaustas apie būsimus pokyčius naujoje Europos Komisijoje, Christian Holzleitner pabrėžė, kad esminių pokyčių nereikėtų tikėtis, tačiau būtina užtikrinti rinkos sąlygų ir finansavimo gerinimą:
„Drastiški pokyčiai galbūt nėra mūsų darbo būdas čia – kalbame apie evoliuciją. Manau, kad būtent tokį iššūkį iškėlė būsimoji Komisijos pirmininkė, kad dabar, kai jau esame sukūrę daugybę klimato ir aplinkos politikos, Žaliojo kurso sistemų ankstesniu laikotarpiu, turime užtikrinti finansavimą ir sudaryti tinkamas rinkos sąlygas.“
(Org., anglų k.: „Drastic changes are maybe not so much our business here it's about the evolution that we can do and I think this is what our incoming president has already laid out is that the challenge now is after we've built up a lot of the frameworks for climate for environment for the Green Deal in the previous mandate it's now about providing the financing and getting the market conditions right.“)
BŽŪP ateitis ir teisingas perėjimas
Christian Holzleitner atskleidė, kad naujoji BŽŪP orientuosis į apčiuopiamus rezultatus, skatins inovacijas ir užtikrins sąžiningą perėjimą:
„Tai bus vienas iš svarbiausių ateinančios Europos Komisijos pasiūlymų – naujasis ES biudžetas, įskaitant bendrąją žemės ūkio politiką. Norime remtis tuo, ką jau padarėme ankstesniame biudžete, kad politika būtų labiau orientuota į rezultatus, į reformas, kad atlygintume tiems, kurie imasi galbūt didesnės rizikos ir eina tvarumo keliu. Tai klausimas, kaip suvaldyti teisingą perėjimą, kaip suteikti tinkamas finansines paskatas tiems, kurie nori imtis naujų dalykų, investuoti ir rizikuoti.“
(Org., anglų k.: „We want to build on what we've done with the previous budget is to make it more result-based, more reform-based so to reward those who take maybe the higher risk who go to more sustainability. It's about how do we manage a just transition so how do we give the right financial incentives to those who want to do new things, who want to invest, who want to take risks.“)
Christian Holzleitner AgriFood Forum 2024 renginyje akcentavo, kad Europos Sąjunga, siekdama iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą, privalo skatinti ūkininkus praktiškai taikyti tvarias ir inovatyvias ūkininkavimo praktikas. Tam, jo teigimu, reikia ne revoliucinių pokyčių, o aiškiai apibrėžtų rinkos sąlygų ir paskatų sistemos, kur ūkininkai būtų apdovanojami už realius pasiekimus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei anglies dioksido kaupimą. Galutine žinute tapo mintis, kad realių rezultatų galima pasiekti tik tada, kai politiniai tikslai tampa konkrečiais finansiniais instrumentais, motyvuojančiais ūkininkus aktyviai dalyvauti kuriant tvarų ir konkurencingą žemės ūkį Europoje.
Žiūrėkite pilną diskusijos įrašą
Miško diena: prasmingos diskusijos ir tvarios miškininkystės ateitis
2024 m. birželio 14 d. lankėmės pas mūsų partnerį „Meldą“, kurio valdomas miškas buvo pripažintas geriausiai tvarkoma privačia miško valda 2023 m. Lietuvoje. Vešlių lapuočių ir paukščių giesmių apsuptyje dalinomės tiek miškininkystės ekspertus, tiek miškų mylėtojus vienijančia vizija – kurti inovatyvesnius, saugesnius ir sveikesnius miškus.
Konkursas „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“ , organizuojamas Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) nuo 2004 m., siekia pakeisti miškų savininkų įvaizdį nuo pelno siekėjų iki vertę kuriančių asmenų. Šis renginys skatina tvarų, subalansuotą ir atsakingą miškų valdymą, o „Meldos“ miškų valdymo pavyzdys iškėlė aukštus standartus būsimiems dalyviams.
Apsilankymo metu Meldas Lampickas pasidalino savo miškų tvarkymo strategijomis, akcentuodamas svarbą būti kukliam. Jis pabrėžė, kad miškas – tai teritorija su savarankiška ekosistema, kuri geba klestėti be žmogaus pagalbos, tad bet koks įsikišimas gali šį balansą sutrikdyti.
„Be to, svarbu palaikyti sveiką jaunų ir senų medžių pusiausvyrą, kad užtikrintume miško ilgaamžiškumą ir ekologinę pusiausvyrą. Taip pat, spygliuočiai labai mėgsta Lietuvos juodžemius, todėl lapuočiais reikia labiau rūpintis,“ – pridėjo M. Lampickas.
Nuo miško tyrinėjimo iki diskusijų ant kelmo
Savo įžvalgomis dalijosi ir kiti miškininkystės entuziastai, savo sričių ekspertai ir „GFarm for LIFE“ konsorciumo narių atstovai. LMSA vadovas Algis Gaižutis pabrėžė, kad miško savininkams svarbu išlikti atviriems naujovėms. Jis pateikė pavyzdžių iš kitų Europos šalių, kur miškų savininkai gali gauti papildomų pajamų, taikydami naują praktiką, pavyzdžiui, augindami nykstančias augalų rūšis arba suteikdami sąlygas gyventi tam tikrų rūšių gyvūnams. „Tokie metodai ne tik prisideda prie biologinės įvairovės, bet ir gali būti kaip dar vienas papildomas pajamų šaltinis,“ – sakė jis.
Augustas Alešiūnas, „AgTech“ verslo angelas ir ART21 įkūrėjas, akcentavo Lietuvos potencialą tapti pirmaujančia šalimi miškų technologijų srityje. Taip pat kaip Estija yra žinoma dėl savo elektroninės valdžios ar Vokietija – dėl pramonės, tai Lietuvos identitetas galėtų būti skaitmeninė miškininkystė.
„Mūsų GFarm projektas siekia sukurti nacionalinės anglies kreditų valdymo ir apskaitos sistemą žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM) sektoriuje. Tai pirmasis toks projektas per pastaruosius 12 metų, kurį ES finansavo, kai visi konsorciumo nariai yra iš tos pačios šalies.
Tai įrodymas Briuseliui, kad net ir tokia maža šalis, kaip Lietuva, gali turėti stiprius veikėjus, kurie sugeba sukurti veiksmingą mokslo, verslo ir vyriausybės bendradarbiavimo sistemą,“ – paaiškino jis.
A. Alešiūnas taip pat pridūrė, kad sukūrus, pritaikius ir išbandžius šį modelį, jis galės būti pasiūlytas kitoms Europos šalims. Kiekviena ES šalis iki 2026 m. turės apsispręsti, kaip valdys savo nacionalines anglies kreditų sistemas. Šiuo metu nė viena šalis neturi realios, patikimos ir veiksmingos sistemos, tad tai suteikia mums konkurencinį pranašumą.
„Be to, projektas „Forest 4.0“ su savo kompetencijų centru siekia sukurti, komercializuoti ir rinkoje tiekti miškininkystės technologijas, kad galiausiai taptų savarankišku verslu, patraukliu tarptautinėms partnerystėms. Šis projektas yra pagrindinis įrankis, skatinantis Lietuvą tapti skaitmeninės miškininkystės inovacijų lydere,“ – pridūrė jis.
Mindaugas Šilininkas, LMSA pirmininko pavaduotojas ir GFarm koordinatorius-ekspertas, pristatė anglies kreditų koncepciją ir jų įgyvendinimą. Jis paaiškino, kad sukūrus sistemą anglies kreditams skaičiuoti ir įvertinti, vyriausybė galėtų patvirtinti jų teisėtumą. Kreditai bus skiriami už dvi pagrindines veiklas: naujų miškų sodinimą ir miškų tvarkymo gerinimą, didinant biomasę.
„Ši sistema užtikrina, kad bus skaičiuojama tik pridėtinė vertė, skatinant veiklas, kurios didina miško gebėjimą kaupti anglį. Tai greičiausiai paskatins naujos anglies kreditų brokerių rinkos atsiradimą, kurie, supirkę didelius kiekius kreditų, galėtų sudominti didžiąsias įmones kaip klientus,“ – teigė M. Šilininkas.
Bendradarbiavimas toliau yra būtinas
Dėkojame visiems dalyviams už jų įžvalgas ir idėjas. Šis susitikimas suteikė puikią galimybę įvairiems suinteresuotiesiems asmenims, įskaitant miškų savininkus, ūkininkus, verslo lyderius, nevyriausybinių organizacijų narius ir politikos formuotojus, susiburti ir bendradarbiauti, siekiant plėsti miškų sektorių Lietuvoje ir už jos ribų.
Renginys dar kartą priminė, kokia svarbi yra bendradarbiavimo vaidmuo stumiant miškų sektorių į priekį. Tik bendradarbiaudami ir dirbdami vieningai su verslu, vyriausybe ir visuomene galime pasiekti sėkmę!
2023 m. žemės ūkio ir maisto forumas: LIFE projektų sinergija medžių sodinimo iniciatyvoje ir įkvepianti diskusija
Džiaugiamės galėdami prisiminti ypatingus prisiminimus iš "AgriFood Forum 2023" forumo Vilniuje, Lietuvoje, pradedant nuo medelių sodinimo, kuriuo prasidėjo šis svarbus renginys! Šią iniciatyvą organizavo projekto "GFarm for LIFE" koordinatorius "AgriFood Lietuva" ir kiti partneriai, o pirminę idėją įgyvendino fondas "Life Terra".
Fondas "Life Terra" yra platforma, kuri bendradarbiauja su partneriais visoje Europoje ir suteikia žmonėms galimybę prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Jie daugiausia dėmesio skiria nualintai žemei atkurti, medžių stebėsenos technologijoms kurti ir ateities kartoms šviesti. Pagal LIFE programą parengtas ir Europos Komisijos remiamas projektas "Life Terra" turi bendrų bruožų su projektu "GFarm" - abu siekia aplinkos tvarumo.
Simbolinė berželių sodinimo akcija suteikė išskirtinę progą susipažinti su iniciatyvų sinergija, ypač svarbia miškų atkūrimo tema. Šis dialogas puikiai dera su "GFarm" ir "Life Terra" projektų tikslais.
Buvo malonu susitikti su Svenu Kallenu, įtakingos organizacijos "Life Terra Foundation" įkūrėju ir sekretoriumi. Mūsų įžvalgos apie atsparius ir klestinčius miškus bei bendradarbiavimo svarbą tęsėsi nuo medelių sodinimo vietos iki dinamiškos diskusijos forume.
Nuo beržų sodinimo vietos iki forumo diskusijų etapo
"GFarm for LIFE" komandai teko garbė užimti pagrindinę renginio sceną ir vesti mąstyti skatinančią diskusiją "Zeroing In: ir sinergija siekiant anglies dioksido neutraliai maisto ekosistemai", kuri paliko neišdildomą įspūdį auditorijai. Ne kasdien vienoje vietoje galima išgirsti tiek daug įžvalgų iš aukščiausio lygio ekspertų!
Įžanginėje kalboje EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktoriaus pavaduotoja Julia Nielson atkreipė dėmesį į itin svarbią žemės ūkio sektoriaus išmetamųjų teršalų problemą ir suformulavo pagrindinę temą. Diskusijoje dalyvavo Europos klasterių aljanso prezidentas Antonio Novo Guerrero, Pasaulinės pienininkystės platformos vykdomasis direktorius Donaldas Moore'as, Tarptautinės sėklininkystės federacijos tvarumo ir pasėlių vertės grandinės vadovas Benas Rivoire'as, "Foodscale Hub" projektų vadovas George'as Papapostolou, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė ir "Linas Agro Group" valdybos pirmininko pavaduotojas, AB "Kauno grūdai" generalinis direktorius ir PF "Kekava" valdybos pirmininkas Andrius Pranckevičius.
Jie vienbalsiai pripažino, kad nėra vienintelio šio iššūkio sprendimo. Vis dėlto ekspertai pabrėžė, kad inovacijos gali reikšmingai prisidėti prie išmetamo anglies dioksido kiekio matavimo ir mažinimo, tačiau su viena sąlyga: inovacijos turi būti išradimo ir rinkos jungtis, taigi visos jos turi būti taikomos rinkoje ir būti naudingos.
Apibendrinant galima teigti, kad šis forumas buvo reta proga pasisemti gilių įžvalgų, kolektyvinės išminties ir pastangų imtis praktinių veiksmų. Tęsdami kelionę tvarios ateities link, nuoširdžiai dėkojame visiems diskusijos ir medelių sodinimo iniciatyvos dalyviams bei neeiliniams diskusijos dalyviams. Jūsų dalyvavimas ir indėlis buvo neįkainojamas siekiant ekologiškesnio ir pažangesnio rytojaus. Sėkite pokyčių sėklas!
