Europos Sąjungai spartinant žingsnius klimato neutralumo link, ūkininkai ir miškininkai vis dažniau atsiduria svarbiausių diskusijų centre. Būtent jų žemės – mūsų laukai ir miškai – turi didžiausią potencialą sugerti anglies dioksidą iš atmosferos. Tačiau kaip šis potencialas bus pamatuotas, sertifikuotas ir įvertintas? Ką naujasis ES Anglies šalinimo ir anglies ūkininkavimo reglamentas (CRCF) praktiškai reiškia Lietuvai ir platesniam Baltijos regionui?
Į šiuos klausimus atsakyti siekė tarptautinė iniciatyva GFarm for Life, surengusi įžvalgų kupiną ekspertų diskusiją „Anglies kreditai žemės ūkyje ir miškininkystėje: nuo Briuselio iki Lietuvos laukų“. Renginys subūrė ES specialistus, nacionalinės politikos formuotojus ir praktikus, kurie kasdien susiduria su sparčiai besikeičiančia anglies ūkininkavimo aplinka.
ES kelias klimatui neutralios ekonomikos link
Diskusijos pradžioje pranešimą skaitė Christian Holzleitner, Europos Komisijos DG CLIMA Žemės ekonomikos ir anglies šalinimo skyriaus vadovas. Jo pranešimas aiškiai parodė, kur šiandien yra Europa ir ko tikėtis per artimiausius trejus metus – ypač anglies ūkininkavimo ir šalinių sertifikavimo srityje.
Holzleitner pristatė ES kelią klimato neutralumo link, pabrėždamas, kad anglies šalinimai ir tvari žemėnauda taps neatsiejama sprendimo dalimi. Naujojo CRCF reglamento dėka Europa kuria skaidrią sistemą, kuri leis patikimai įvertinti ir sertifikuoti anglies šalinimus, generuojamus ūkininkų, miškininkų ir žemės savininkų. Svarbiausi jo pranešimo akcentai:
- Kuriama ES anglies ūkininkavimo kreditų rinka, į kurią ūkininkai ir miškininkai galės savanoriškai įsitraukti.
- Diversifikuojama paklausa – anglies kreditų reikės ne tik maisto ir biomasės perdirbėjams, bet ir įmonėms kitose srityse, siekiančioms neutralizuoti savo emisijas.
- Atsiranda ES pirkėjų klubas, kuris prisidės prie patikimos, kokybiškos anglies kreditų paklausos kūrimo.
- Artimiausi treji metai bus lemiami, nes bus formuojami metodai, stebėsenos ir tikrinimo taisyklės, taip pat praktiniai veiklos modeliai.
Visa tai rodo, kad anglies ūkininkavimas pereina iš piloto projektų fazės į struktūruotą, teisiškai pagrįstą rinkos modelį.
Regioninis dialogas, turintis europinę reikšmę
Po įžanginio pranešimo vyko gyva ir argumentuota diskusija, kurioje ekspertai aptarė, kaip Europos lygmens pokyčiai atsispindi nacionalinėje politikoje ir praktikoje. Diskusijoje dalyvavo: Tomas Orlickas – Nacionalinė mokėjimo agentūra. Krystyna Springer – Europos aplinkos politikos institutas (IEEP), Rovena Grikienė – LR Žemės ūkio ministerija, Algis Gaizutis – Lietuvos miškų ir žemės savininkų asociacija (FOAL), Diāna Līva – Latvijos žemės ūkio ministerija, Eimantas Pranauskas – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Moderatorius: Romualdas Lapickis (AgriFood Lithuania).
Diskusijoje aiškiai nuskambėjo bendra mintis: anglies ūkininkavimas ir šalinimai gali tapti reikšminga aplinkos ir ekonomikos galimybe – tačiau tik tuomet, jei bus užtikrintas aiškumas, patikima stebėsena ir ilgalaikiai paskatų mechanizmai. Pagrindinės temos, kurias palietė diskusija:
- Nacionalinių institucijų pasirengimas įgyvendinti CRCF taisykles.
- Ūkininkų bei miškininkų pasirengimas dalyvauti savanoriškose rinkose.
- Pasitikėjimo kūrimas: skaidrumas, verifikavimas ir ilgalaikio stabilumo poreikis.
- Bendros Baltijos regiono perspektyvos ir galimybės stiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
Kodėl ši diskusija – tokia svarbi?
Anglies ūkininkavimas tampa ne tik aplinkosauginiu sprendimu, bet ir nauja ekonomine veikla, kuri gali atnešti papildomas pajamas, skatinti dirvožemio atkūrimą, stiprinti miškų tvarumą ir didinti biologinę įvairovę.
Lietuvai ir kaimyninėms šalims tai reiškia: Naujas galimybes pritraukti investicijas, stiprinti kaimo ekonomiką ir plėsti tvarių veiklų spektrą. Naują atsakomybę užtikrinti, kad praktikos būtų tvarios, pamatuojamos ir suderintos su klimato tikslais.
Diskusija parodė, kad sėkmei būtinas glaudus politikos, mokslo, praktikų ir pramonės bendradarbiavimas.
Žvelgiant į priekį
Europa pradeda naują klimato politikos etapą, kuriame žemės ūkio ir miškininkystės sektoriai tampa svarbiais partneriais siekiant klimato neutralumo. CRCF reglamentas nustato aiškesnes žaidimo taisykles, o anglies šalinimų paklausa sparčiai auga. Tai suteikia unikalią galimybę Lietuvos ūkininkams ir miškininkams žengti į priekį. Tokie renginiai kaip šis – jungiantys Briuselio strategiją su Lietuvos laukuose vykstančia realybe – padeda užtikrinti, kad pokyčiai būtų grįsti žiniomis, įtrauktimi ir praktine patirtimi.